varpelis

varpẽlis sm. (2) KI554, NdŽ 1. SD¹29, SD51, R179, Sut, I, N, L, Rtr, ŠT106, VĮ, DŽ, KŽ, Knt, Gs, Slč, Ėr, Trgn, Skp varpo pavidalo skambaliukas, skirtas signalui duoti, ką pranešti: Varpẽlį skambinu K377. Varpelis dilin dilin po pamokų Lkš. Cingt cingt varpẽlis, timt timt kinklė, kad kalėdninkai atvažiuoja JI262. Skambus varpelis J.Jabl. Stiklinis varpẽlis I. Stalinis varpẽlis NdŽ. Eina, pats nežino kur, eidamas priėjo tokią pašiūrę – ant viršaus stogo pritaisytas varpelis BsMtI148(Brt). Mergos parėdo … kvietkas jų (kvieslių) su kaspinais ir prikabina prie jų varpelius JV468(išnaša). Bažnyčioje per mišias pas altorių klapčiukai skambina varpeliais Vlkv. Kunegas baltais drobiniais antsivilkęs, vadovui varpelį skambinant, ejo ar važiavo į tą butą, katro[je] ligonas typsojo M.Valanč. Ščėstlyvą smertį varpelis skambino pri durių Plt. Varpeliai parišti pakaklėse tiktai važiuojamiesiems elniams rš. Varpeliùkas, varpelýtis NdŽ. | prk.: Ir skambus dangaus varpelis – mažas vieversėlis S.Nėr. ^ O balsas jam buvo kaip varpẽlis, gražumėlis gi! Svn. Ale balsiukas jo buvo kaip varpeliùkas Šln. O jos balsužėlis, jos alasužėlis, kaip cidabro varpẽlis JD582. Žodžiai it varpeliai pūgoj nuskambėjo, o ausyse aidas liko amžinai J.Aist. Už nepasakymą „Padėk Dievas“ maž ir ne kartą gavo ir kiaulę su varpeliù BM36(An). Nuė[jo] lyg kiaulė be varpẽlio (nesisveikino) Ldvn. Mažas varpẽlis aukštai pakabintas, stipriai ažrakintas (riešutas) JT468. 2. skambalėlio formos gėlės žiedo dalis: Žiedai an ilgo koto i varpẽliai žemyn – ma[n] teip graži [gėlė] PnmŽ. [Lenktenės miegalės] žiedai dideli, su plačiu varpeliu rš. Kamanių džiaugsmui prasiskleidžia plautės varpeliai sp. 3. L, Rtr, LBŽ, DŽ, KŽ bot. katilėlis (Campanula).

◊ gegùtės varpẽlis NdŽ; LBŽ(Brž) bot. raudonoji žiognagė (Geum rivale).